Rambyno alkakalnis

Rambyno alkakalnis 

Rambyno kalnas -tai garsi senoji šventvietė. Garbingiausia Mažosios Lietuvos vieta, kuri ilgus šintmečius buvo dvasinis baltų (skalvių genties) centras. Rambyno kalne senoji šventvietė buvusi net  iki 1811 metų. Sunaikinus šventąjį aukų  akmenį kraštą pradėjo persekioti nelaimės, o pats kalnas net tris kartus griuvo. Šventoji kalno vieta nugriuvo 1835 metais.Mūsų dienomis Rambynas ne tik šventvietė, bet ir  vienintelė vieta Lietuvoje iš kur  taip plačiai atsiveria vaizdai į Ragainę, į Tilžę, kur Mažvydo vaikščioti takai, kur suskambę Vydūno choro balsai, atplaukiantys Nemunu iš jo miesto - Tilžės, į jo žemę-Rambyną. Čia atsiveria kerintis vaizdas į Nemuno vingį, į Merguvos ir Nemuno santaką. Kiekvienam atvykusiam Rambynas nori priminti išnykusias baltų gentis, kovas už lietuvišką žodį ir raštą.

 Rambyno kalną ypač išgarsino Mažosios Lietuvos patriarchu vadinamas Martynas Jankus, Vydūnas ir kiti Mažosios Lietuvos kultūrininkai. Tautinio atgimimo metais pradėtos rengti Joninių šventės. Minint 115-ąsias Joninių ant Rambyno kalno metines, buvo pastatytas modernus, gilią istorinę prasmę turintis aukuras. Nacionalinės premijos laureato, skulptoriaus Regimanto Midvikio sukurtas aukuras simbolizuoja baltų dievų trejybę – Patrimpą, Perkūną, Patulą.

Pagėgių savivaldybės kultūros centras kasmet, birželio 23 d., organizuoja tradicinę Joninių šventę ant Rambyno kalno „Tradicijų pynė pagal Vydūną“.